apičepas

×apìčepas plg. (l. oczep) sm. (1) Al, Pns viršutinis trobos vainikas: Nedėk supuvusio apičepo – kreklos neišlaikys, ir stogas grius Lp. Šiandien užtrauksime apìčepus, o rytoj statysime kreklas Lš.